| Temikai alias, solidios apimties – toks yra vasarinis „Artumos“ numeris. Tradicikai, jis – dvigubas, mat urnalo redakcija net ir visuotinio poilsio metu nenori palikti savo skaitytoj be krikionik laisvalaikio skaitini. Ir be svarbi Banyios vyki – jau vykusi ir dar tik bsim – paminjimo. Juk Kaune ikilmingai atidengtas pal. Jono Pauliaus II paminklas! Be kit diugi naujien, skyrelyje „Banyios pulsas“ diaugiamasi Benedikto XVI-ojo kunigysts sukaktimi: tai jau 60 met nuo tos dienos, kai kartu su vyresniuoju broliu Georgu jis prim kunigysts ventimus (ia proga – ir Šventojo Tvo odis eimoms, i homilijos, pasakytos . m. birelio 5 d. Zagrebe)…
O su kokiu biiuliku isiilgimu bei pagarba kun. Kstutis Kvalas rao apie viesaus atminimo kun. Arvyd Petr yg… Jo In memoriam pavadintas odiais „mogus ne i ms pasaulio“. Verta, gal net btina perskaityti iuos prisiminimus – kunigo akimis, apie stab kunig, gyvenus ne savais rpesiais, o tik pagalba monms. Apie kiekvien besikreipiantj vis kartojus: „A negaliu jam nepadti.“ Rykus rpestis padti, uoliai „gydyti, kaip Jzus gyd“ skamba ir kun. Antano Saulaiio SJ odiuose. Kalbdamas apie Banyios kaip hierarchikos struktros rpestlius, jis atlaidumu atmiet susirpinim adresuoja tiesiai dangun: rao „laik“ palaimintajam Jonui Pauliui II. Tebnie kun. Antanas ne vienintelis, utarimo ir maloni praantis naujojo Banyios palaimintojo!
Taip pat numeryje rasite vis reikaling, su atlaid lankymu susijusi informacij. Apie liepos ir rugpjio mnesiais vyksianius atlaidus ir pamald juose laik bei intencijas, Palaimintojo Jurgio Matulaiio ikilming minjim (liepos 9–17 d.) Marijampolje – trumpai, bet tiksliai, su internetinmis nuorodomis organizacinius centrus. Redakcija nuoirdiai tikisi, kad vienoje vietoje pateikta informacija pagelbs eimoms planuojant dvasines ivykas, o nerytinguosius paskatins aktyvesniam dalyvavimui ir jungimuisi bendr mald alies dvasinio sustiprjimo ir gerovs vardan.
Dvigubojo numerio „Artumos“ virelis – kaip visada – toks ne atsitiktinai. Ant jo, sodriai alio fono aprminti, puikuojasi emaii koplytstulpiai. Tai Mikalojaus Konstantino iurlionio 1909 m. krinys tempera i Nacionalinio M. K. iurlionio muziejaus fond. „Artuma“ engia koja kojon su kultra ir skuba priminti, jog UNESCO 2011-uosius visam pasauliui paskelb Mikalojaus Konstantino iurlionio (1875–1911) metais. Redaktor Vanda Ibianska, atsakingai paruousi jo biografijos pristatym, reziumuoja: „iurlionis nepriklauso jokiai srovei ar pakraipai. Jis unikalus.“ Didiausia jos rekomendacija skaitytojams – atsisakyti sitikinimo, jog apie iurlion visa jau inome ir visk matme, – ir tiesiog dar kart aplankyti jo vardo muziej, sigilinti krybos palikim, atrasti iurlion sau.
Glaustai suminti plat vasarins „Artumos“ turin – neveikiamas udavinys. Taiau kai k paminti tiesiog btina! Vis pirma, iekodamas pusiausvyros kalbjime apie negatyvius ir pozityvius dalykus, syk urnalas silo atidiau pavelgti tokias mogaus (sukurto pagal Dievo paveiksl…) savybes kaip pavydas ir meilingumas. Vyr. redaktorius Darius Chmieliauskas pastebi, jog, kalbant apie dorybes, kartais sunku rasti tinkam odi. Tad koks diaugsmas, kad vaikai ir jaunimas j n kiek nepristinga, – utenka pavelgti moksleivi konkurso „Šeima tau – tavo gyvenimo pagrindas“ rainius! Apie eimos politikos aktualijas taip pat kalba Algimantas Ramonas. Ypatingo aktualumo yra jaun, tikjimu degani eim interviu apie Josepho Kentenicho eimos pedagogikos akademij, kurios nariai dalijasi: „taip gera santuokos kasdienybje atpainti enklus, i kuri gali suprasti, kas Dievo yra skirta tavo santuokai“, ir ragina visus, su vairiomis problemomis susidurianius sutuoktinius mokytis sprsti problemas poros viduje dvasingai ir vaisingai, dalyvauti ios akademijos veikloje. O apie pavydo nat rao Tomas Viluckas ir psicholog Zita Vasiliauskait. Akivaizdu: geriau nepavydkime, nusiimkime kankinant neul nuo pei, ir tam labiausiai pads irdies paprastumas ir altas protas: nors mums danai atrodo, kad kiti gauna ar pasiekia tai, ko nori, be didesni pastang, blaivus mstymas t greit nuneigia.
Liepos / rugpjio „Artumoje“ nuskamba ir daugiau pozityvi raginim: atrasti vaisingumo paslapt; perprasti savo mauosius, beauganius „kodlius“ ir nenuoramas, dovanoti jiems painimo diaugsm; atpainti pavyd kaip gajausiai paplitus gyvenimo diaugsmo prie ir irauti j i savo irdi, kad, kaip vardija kun. Danielius Dikeviius, galtume meilingai diaugtis su besidiaugianiaisiais… Priimkime kvietim. O atsisveikindama iki rugsjo, redakcija linki savo skaitytojams gero poilsio ir grai savaitgali – Viepaties artumo ir… skaisios sauls viesoje!
Rta LAZAUSKAIT |